Dekupažo prekės
Dekupažas yra kildinamas iš rytų šalių, kai kuriuose šaltiniuose įvardijama, kad šis atsirado senovės Kinijoje. Dabar sunku nuspėti šio meno atsiradimo aplinkybes. Kai kur yra teigiama, kad Kinijos valstiečiai kopijuodami turtingųjų namuose buvusių baldų dekoro detales pradėjo karpyti popierines iškarpas ir klijuoti jas ant savo baldų namuose. Kiti mano, kad turtingųjų sluoksnis dekoravo savo protėvių kapus įvairiomis popieriaus iškarpomis. Visgi tikrai yra žinoma, kad 12 amžiuje kinai išrado permatomą popierių, kurio pagalba, buvo dengiami langai, žibintai ir kiti daiktai.
Vėliau rytuose, vėlgi labiausiai Kinijoje, permatomo popieriaus iškarpos drastiškai pradėtos naudoti baldų puošyboje, maždaug 17 amžiuje. Dėka šilko kelio būtent tuo metu suaktyvėjus prekyba tarp rytų ir Europos. Europiečiai gana greitai pamėgo dekupažo techniką ir gana lengvai galėjo įsigyti dekupažo priemonių. Visgi tuo laikotarpiu baldų puošyba popieriumi užimdavo labai daug laiko, kiekvienas piešinys buvo piešiamas meistro, nes spaustuvinė technika nesugebėdavo palikti spaudų ant permatomo popieriaus. Kaip bebūtų dekupažo technika puoštų baldų paklausa Europoje labai stipriai išaugo. Pirkliai nesugebėjo aprūpinti pirkėjų šiais dirbiniais, kurie tuo laikotarpiu buvo dažniausiai gabenami iš Kinijos. Būtent dįl šios priežasties Venecijos staliai ir dailininkai greitai suprato, kad privalu įvaldyti dekupažo techniką. Taip buvo pradėti gaminti pirmieji dekupuoti baldai Europoje. Meistrai ant permatomo popieriaus išpiešdavo ornamentų detales, kurias jų mokiniai per dienas spalvindavo, tokiu principu pradėta masinė dekupuotų baldų, muzikos instrumentų gamyba. Pirkliai dažnai siekdami uždirbti daugiau tokius darbus kildindavo iš tos pačios Kinijos ar Japonijos, o vietiniai europiečiai nežinodami mokėdavo didelę kainą.
Greitai išaugus dekupuotų baldų kiekiui, šis menas pradėtas vadinti „l'arte del povero“ skurdžių menu. Baldų rinka dekupažo dirbiniais buvo užpildyta taip greitai, kad šių kaina stipriai nukrito ir net patys skurdžiausi žmonės galėjo šiuos įpirkti.
Visgi dekupažo priemonės ir darbai buvo įdomus ne vien skurdžiams. Luiso XV dvare šie darbai susilaukė išskirtinio dėmesio ir tapo daugumos dvaro ponių hobiu. Dekupažo technika buvo naudojama skrybėlių puošyboje, vonios ir indų joje puošybai. 18 mažiuje menas paplito po visą Europą. Anglijoje minėtame laikotarpyje šia rankdarbystės šaka užsiėmė ne tik karališkosios šeimos asmenys ar bajorai, tačiau ir vidutinė miestiečių klasė. Anglijoje dekupažas buvo vadinamas Japonizmu. 1760 metais vienas Londono leidėjas išleido knygą skirtą vien tik Japonizmo meno darbų aprašymas. Ši knyga susilaukė didžiulio populiarumo damų tarpe.
Ir tik 20 amžiuje Japonizmas visoje Europoje buvo pradėtas vadinti dekupažu, šis žodis kildinamas iš prancūziškojo „découpage“ – karpinys. Tokie menininkai, kaip Pablas Pikasas ir Anri Matisas dekupažo techniką naudojo ir savo darbuose.
Naujausia dekupaže naudojama karpinių banga yra pasitelkiant servetėles. Ant šių esančius piešinius meistrai klijuoja įvairiuose paviršiuose. Paskutiniu metu labai išplito 3D tipo paveikslėlių naudojimas, taigi dekupažo prekės ir menas nuolatos tobulėja ir keičiasi. Šį kartą tiek apie dekupažą ir jo kilmę.